Praleisti ir eiti į turinį

Apie prisiminimus…

2008/08/25

Kaip tai pastaruoju metu karts nuo karto atmintyje iššoka pralėkusių dienų fragmentai. Tai sutinkęs senokai matytą žmogų, prisimeni senus gerus laikus, tai užsuki vieton, kur tiek daug visko nutiko, tai daina ištraukia vieną kitą „nuotraukėlę iš saugyklos“. Pasidaro taip gera, veidą nutvieskia šypsena, tačiau tuo pat metu supranti, kad tai jau buvo, jau nebepasikartots. Kažkas lyg sugniaužia širdį, juk kartais taip norisi sugrįžti, dar kartą pajusti tai…. (gal kas turit laiko mašiną). Ir bent jau man tokie netikėtai išplaukę “juostos“ fragmentai geriau už nuotraukas. Nuotraukos…nevisaada jas žiūrint  vėl pajunti tuo metu pergyventus jausmus, minčių nuotrupas. Juk vidinėje „saugykloje“ tiek visko pritalpinta. Na va akimirką net pasijutau senesnis nei esu. Na, o bet tačiau kiek dar tokių akimirkų laukia ateityje, kiek daug dar nematyto ir nepatirto….ir vis tik prisiminti smagu, kartais išlenda tokių smagių smulkmenų:)

 

Neseniai teko būti Kernavėje, ten kur kadaise mėnesėlį pabuvau archeologu, na gal tiksliau tik pagalbininku. Praktiką archeologinę mat atlikinėjau. Atrodo taip seniai. Buvom dar tik įšokė į jaunystės traukinį. Nelabai pažįstantys pasaulį, tad su nenumaldomu smalsumu tyrinėjantys kai kurias ribas. Laisvi ir nevaržomi pridirbome begalę kvailysčių, juk kasinėjimas užėmė tik mažą dalį laiko. Dalis žmonių iš tų laikų išliko draugais iki šiandien, kitus sutikęs negali neprisiminti….

 

Ta vasara buvo karšta, labai karšta. Visą liepos mėnesį saulė spigino nuo ryto iki vakaro. Ech Damasko plieno kardo paieškos pilkapiuose, rasta puodynės šukė ir žalvarinio antkaklio dalis, Kalėdos liepos viduryje…….Skubėdami semti džiaugsmus kiekvieną akimirką, net nepastebėjome kaip ten gražu. Kokie vaizdai…nors gal ir klysti, gal tiesiog gamtos grožį tuomet užgožė kitkas.

 

Ir tik dabar, sugrįžęs po 11 metų, negalėjau atitraukti akių nuo besiveriančių peizažų. Buvo tokia pat karšta vasaros diena. Stovėjau archeologų stovyklavietės pakraštyje įsmeigęs akis į tolius, mačiau tarsi gyvatė šliaužiantį kelią, pievas ir miškus, Neries juostą…tai svaigino. Vos jaučiamas pievos kvapas ir kaitinantys saulės spinduliai…. Stovėjau ir nebesinorėjo niekur eiti. Pagalvojau, kaip gera būtų čia gyventi…ir dabar žinau, kad artimiausiu ten dar užsuksiu. Ir kitais metais kai vyks archeologų dienos, gal netgi pavyks futbolo turnyre sudalyvauti, pakartoti tai kas kažkada pavyko:)

 

Beje kas būsite Kernavėje užsukite į Kerniaus barą. Ten skanu.

3 Komentaras leave one →
  1. 2008/08/26 22:29

    Iš tiesų labai gera nostalgiškai prisiminti tą periodą iš 'jaunystės traukinio'. Kai atvira, nesugadinta širdimi maksimaliai imi iš pasaulio viską, ką jis teikia ir būni tiesiog savimi. Draugai, sutikti toje laiko atkarpoje dažniausiai išlieka visam gyvenimui. Nuotraukos… Jos tarsi kibirkštėlės tos vidinės 'saugyklos', neleidžiančios užmiršti praeities. Ir savęs.

  2. Dalius permalink
    2008/08/28 10:15

    Sveix,

    I filosofija palinkes, gal jau ir knyga kokia ishleidai?

  3. Stiuartas permalink*
    2008/08/28 10:18

    Na į kokią gi filosofiją:) Tiesiog kartais sustoji ir pagalvoji, va ir prisimeni smagius laikus. o iki knygų toli kaip iki mėnulio. Gal kada nors prie progos:)

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: