Praleisti ir eiti į turinį

Apie ką tik nupjautą žolę….

2011/06/01

Dievinu ką tik nupjautos žolės kvapą. Jis prikelia vaikystės atsiminimus, kai pradėta pjauti pavasarinė žolė simbolizavo tuoj tuoj atbėgsiančias, taip beprotiškai laukiamas, atostogas. Praėjo n metų, bet tas kvapas vis dar kažkur ten giliai pasąmonėje įjungia atostogų laukimo režimą.

Ką tik nupjautos žolės kvapas primena ir senelį. Kadaise (atrodo taip seniai) jis imdavo dalgį, keletą maišų ir mane. Ir žingsniuodavome pašešupin dobilų trušiukams pjauti. Ir visa tai vyko pačiame, anksčiau Kapsuku vadintame, mieste. Ir duodavo kartais dalgį man. Ir šūruodavau juo visas patenkintas, matydamas kaip po kiekvieno mosto krenta žemėn žolė, o mažą vaikišką nosytę glostydavo tas nuostabus tik ką nupjautos žolės kvapas. Ir tie vaizdai tokie saulėti ir nuostabūs, tokie kokie išlieka iš vaikystės. Atrodo tarsi tuomet atostogos buvo visą laiką. Kaip ir vasara buvo amžina.

Todėl ir dabar, apsuptas nuolat dūzgiančio Vilniaus, kas kartą pagaunu mintyse norą prigulti kur nors ant pievelės, kai netoli girdi miško ošimą, o visai čia pat, šalia vingiuoja upė. Ir girdi tik čirškiančius pievos gyventojus.

One Comment leave one →
  1. 2011/06/22 10:10

    As taip pat megstu zole. Tik nenupjauta, o auksta, kurioje galima pasislepti:)

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: