Praleisti ir eiti į turinį

Apie pasivaikščiojimą…

2011/12/19

Tarsi vos vos veikiantis dušas kapsintis lietutis, apniukęs dangus ir priekyje vingiuojantis kelias, kartais perrėžiantis mišką, kartais perdengiantis upę. Kuprinė ant pečių, šalia žmonės, kurie negali išduoti ir … na karštas vynas, kad sustojus būt galima sušilti. Termoso išlaikyta šiluma ir kvėpuojantis cinamonu. Gurkšnis ir šiluma nuteka žemyn. Ir laisvės pjūtis. Juokas. 20 km. Aukštaitijos keliais.

Ir tik kartais atmintis pavesdavo, iššaukdama skaudžius gruodžio pradžios atsiminimus. Bet, kitaip ir negali būti. Tai išnaikina tik laikas, tik jis ištrina tuos kurie nereikalingi, išblukina nereikšmingus įvykius ar tuos kurie buvę tokie, staiga tapo beprasmiai.

Ir kai sutemo, kelio neparodė miesto žiburiai. Matėsi tik švelniai boluojantis kelias, vedantis į šventę. O vakare, pasiekus tikslą ir palaimingai ištiesus kojas ir atsikorkavus alaus … jauties palaimingai. Šalia draugai, netoli girdėti virpančių gitaros stygų ir švelnaus moters balso kuriama muzika. Kartais įsijungi ir pats.

O po to pirtyje išsivalai nuo viso brudo ir niurkteli šalton upėn. Kad čakros atsivertų. Ir tik pravėręs namų duris grįžti į realybę.

No comments yet

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: