Praleisti ir eiti į turinį

Apie vieną dieną senovės Romoje…

2012/04/17

Kai vyksiu Romon, su manim būtinai keliaus ir Alberto Angela „Viena diena senovės Romoje“. Nes norėsiu surasti vis dar egzistuojančius senosios imperinės Romos likučius. Ne tuos  išdidžiai rodomus kiekvienam turistui. Tuos išsislapsčiusius ir pasirodančius tik ieškančiam. Tokių yra.

Jei kada nors rašyčiau istoriją, ji būtų tokia kaip ši A.Angelos. Tokia pat rami ir neskubri. Tokia pat neperpildyta begale faktų, tokia pat paprasta ir aiški. Tik taip istorija atras vietą širdyse, išstumdama sąmokslų teorijas, mitus, stereotipus. Tik taip istorija leis susieti save su praeitimi, rasti panašus ir suprasti skirtumus. Tik taip galima suprasti kodėl pavyzdžiui žodis rūmai, angliškai, itališkai ir begale kitų kalbų skamba panašiai (niekada nepagalvojau, kad tai tiesiog Palatino kalvos, ant kuriuos stovėjo imperatoriaus rūmai, įtaka). O iš kur atsirado žodis moneta? Kodėl Koliziejus vadinamas taip, o ne kitaip?

„Viena diena senovės Romoje“ iš tiesų ir yra viena diena klaidžiojant po Trajano (Markas Ulpijus Nerva Trajanas (lot. Marcus Ulpius Nerva Traianus, dažniausiai minimas kaip Trajanas, 53 m. rugsėjo 18 d. – 117 m. rugpjūčio 9 d., antras iš vadinamųjų Romos „penkių gerų imperatorių“. Jam valdant Romos teritorija buvo didžiausia per visą jos gyvavimą) laikų miestą. Nuo aušros po truputį žadinančios to pasaulio sostinę iki akimirkos kai visi deglai užgęsta. Pasakotojas vedžioja po pasiturinčiųjų namus ir vargšų apgyvendintas daugiaaukščių insultų palėpes. Galime pažvelgti į romėnų lėkštę, matome interjerus ir eksterjerus, šukuosenų stilius ir to meto madas. Sužinome kuo skyrėsi kalbantis įrankis nuo pusiau kalbančio, užsukame į tavernas ir parduotuves. Randame ir receptų, nuo kurių mums dingtų apetitas, matome ir kai ką panašaus.

Senatas, gladiatorių kautynės, vakarienė patricijaus namuose ir kelionė siauromis gatvelėmis ir net pačios intymiausios akimirkos… tarsi realybės šou iš dingusio amžiaus. Pasėdime prabangiam viešajame tualete ir kelionės dulkes nuplauname dar prabangesnėse termose.

Tarsi laiko turistai plevename paskui pasakotoją, su pasididžiavimu pasakojantį apie savo miestą, siekiantį atskleisti jo kadais pranykusį didingumą. Džiaugiamės išgirdę įdomių faktų.

Kaip ir kiekvieną kelionę, taip ir šią baisiai gaila pabaigti. Bet yra viltis, kad paskui ją seks „Imperija“. Jei tik ši kelionės bus populiari Lietuvoje.

No comments yet

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: