Praleisti ir eiti į turinį

Apie pasakiškų vėtrungių kraštą…

2012/05/06

Pasakiškų vėtrungių šalis nutapyta peizažų mėgėjo teptuku. Tarp visad žalių pušų ir neseniai prasikalusiais lapais mojuojančių beržų kyšo rausvi stogai , kurių galai, pačių žvejų vadinami geiveliais, vilioja baltai mėlynais ornamentais. Tarsi jūros, dangaus, debesų, bangų pratęsimas. Ir vėtrungės… jų raižytas grožis man nuostabus atradimas. Tai Nida – ramybės, marių ir vėjo šalis.

Nors pavasarinė Nida nešykštėjo saulės draugystės, tačiau marių vėjas ir drėgmė dar kandžiojos. Ramus ir tykus miestelis, miegantis prieš vasaros pradžią.

Senas žvejų kaimelis nuo seno viliojo. Kuršiai, kadais čia mėtė savo tinklus ir rengė antpuolius, šiurpinančius pačius vikingus. Vėliau atėjo vokiečių era  – čia savo menininkų koloniją turėjo H.Blodė, čia namą ant Uošvės kalno įsigijo Thomas Mannas. Beje vaizdas nuo Th.Manno muziejaus beprotiškai fantastiškas. Neveltui kadais dailininkai pavadino itališku vaizdeliu.

Marios pušų apsuptuje... nuo Uošvės kalno

Marios pušų apsuptyje... nuo Uošvės kalno

Čia marių pakrantėje galima rasti ir Beną, prisėdusį ant suoliuko su gitara, sustingęs dainoje.

Nors muziejininkė nežinojo Nidos vardo kilmės, visagalis gūglas kužda, kad Kazimieras Būga gyvenvietės vardą siejo su prūsų žemės upėvardžiu, kuris XV a. minimas kaip Nyda (Neyde). Anot jo, Nidos vardas galįs būti sanskritiškos kilmės, kur nedati reiškia „teka, srūva“.

Dabartinė Nida iš tiesų jau trečioji Nida. XIV a. kryžiokai mini Nidą 2 km į pietus nuo dabartinės, arčiau Baltijos jūros.  1675 m. Senąją Nidą užpusčius smėliui, jos gyventojai ėmė kurtis šiauriau, prie Kuršių marių, o 1732 m. apsigyveno dabartinėje Nidoje. Netoliese jau buvo įsikūrę Skruzdynės ir Purvynės kaimeliai, todėl dabartinė Nida susidarė iš trijų nedidelių kaimų – Nidos, Skruzdynės ir Purvynės.

Aišku kaip tokia vieta gali neturėti legendos. Iš amžių atslinkusi legenda pasakoja, kad arti Nidos kranto, Kuršių mariose gyveno paslaptinga mergelė, vadinama Nidos mergele. Giedromis naktimis vandenyse iškyla maža salelė, joje lelijų vainiku pasipuošusi mergelė savo dainomis apylinkę žavi. Gražuolė daina į savo salelę vilioja. Nepaprasta tai salelė, joje  amžiais medeliai žaliuoja, viešpatauja palaima, širdį laimė paliečia. Patikėję daina šoka į bangas, plaukia salelės link. Tik neilgai ten džiaugiasi: atsivėrusi kiaurymė praryja laimės atplaukusį su visa sala. Daug jaunuolių, grakščios mergelės dainų apžavėtų, pražuvo tenais. Ach tie moteriški kerai… 🙂

Neteko girdėti dainos.  Tačiau ir be jos, ten beprotiškai gera lėkti su vėjeliu, pajūriu, pasikinkius dviratį, gera Pervalkoje rasti nerealiai šviežią, beprotiškai skanią rūkytą skumbrę, išnykstančią tarsi miražas ir prie to šeimininkė dar įlieja gero naminio nefiltruoto pasvalietiško alaus. Tokią akimirką rodos pasaulis sustoja. Skumbrė nyksta, šaltas alus maloniai vėsina nuo pedalų mynimo įkaitusį kūną. Gyveni ir džiaugies. Mažomis smulkmenomis, vietos grožybėmis ir kompanija.

Mėnulis virš marių

Mėnulio legendos

Galingi buvo tie senovės kuršiai. Bijojo jų danais ir kiti vikingai. Siaubė kuršių laivai kaimynų pakrantes ir išnyko palikę tik pavadinimus… Kuršių nerija, Kuršių marios,  Vecekrugo kopa…

Krikštai

Krikštai

Net senosios Nidos kapinės atveria vokiškas pavardės… Tačiau išliko ornamentai. Kapinėse galima rasti tarsi statistus rymančius krikštus. Krikštas –  tai medinis antkapis, kuriame persipynę įvairūs mitologiniai elementai, gal netgi iš senųjų kuršių aidai girdis. Ir statė krikštus kojūgalyje. Nuostabiai atrodo. Kapinaitėse galima rasti ir kopą primenantį vokiečių impresionisto Lovis Korinth kapą. O šalia raudonuoja sena bažnyčia, gražiai tarp pušų pasislėpusi, nuo kalniuko stebinti marias. Nes jos maitino žmones.

Raudonplytė bžnytėlė

Raudonplytė bažnytėlė

Lovis Corinth kapas

Jos davė žuvį. Mėsos racioną papildydavo varnos. Kaip sakė vietos istorijos muziejininkė – maximos tai nebuvo. Tad vietiniai dar ne taip seniai tinklais gaudė varna, dantimis joms perkasdavo kaklą, na ir dezinfekcijai 50 gramų išgerdavo. Muziejuje net nuotraukas galima pamatyti.

O pakeliui link jūros, pušų paunksnėje pravėrus rudus vartelius galima aplankyti Kuršių nerijos gelbėtojo Gotlybo Dovydo Kuverto kapą. Tai jis sugalvojo pustomas kopas medžiais apsodinti. Ne tik neriją išgelbėjo, bet ir fantastišką grožį sukūrė. Dėl to ir antkapis dėkingų vietinių gražus pastatytas. Ramu ten.

G.D.Kuverto kapas

G.D.Kuverto kapas

Pasitikus saulę, išlindusią iš marių, vakare galima matyti ją neriančią jūron. Ir pažadą sau pačiam duotą įvykdyti – merkti kojas jūron. Šalton ir beiskandžiojančion kaip ledukas. Pažadai yra pažadai.

Apie Parnidžio kopą ir peizažus nuo jos net neverta kalbėti, matyti reikia ir mėgautis.

Be abejonės, prisiminimui apie šį ramaus grožio kampelį iškeliauja maža pasakiška vėtrungė. Nes vėtrungių Nidoje marios. Nes vėtrungės puošdavo žvejybon slenkančių kurėnų stiebą. Gali būti ir tvirtieji vikingai sudrebėdavo horizonte pasirodančius kuršių vėtrungėms. Kas dabar pasakys. Kariavo tie kuršiai, o ne metraščius rašė.

Juodai bvaltas stačiakampis rodo, kad tai Preilos vėtrungė. Breidis viršuje - miškų dindingumo simbolis

Juodai baltas stačiakampis rodo, kad tai Preilos vėtrungė. Briedis viršuje - miškų didingumo simbolis

Tiesa dabartinės vėtrungės jau XIX a. kūriniai, skirti žvejybos plotams ir laivams sužymėti. Tais laikais apie Kuršių marias įsikūrusiems kaimams (kurių buvo net 133) vokiečių inspektorius sukūrė stačiakampio formos ženklus su skirtingais geometriniais piešiniais. Kuršių nerijos kaimams ir Klaipėdai buvo skirta juoda ir balta spalvos. Žvejai gi šias lenteles papuošė įmantriais raižiniais būdingais Kuršmarių kraštui. Vėtrungė atspindėjo ne tik kasdienę buitį, viltį, bet šeimyninę padėtį, svajones. Pasakiškas grožis. Kaip bebūtų keista daugiausia vėtrungių teko matyti Nidoje ir Preiloje.

Teks dar ten grįžti, nes liko nematytų grožybių, nebaigtų reikalų ir negirdėtų legendų. Nes reikia išsiaiškinti kas sieja Kypkę, Blodę, Fryzę ir Manną 🙂

Ko gero geriausia muzika, be vėjo ir vandens ošimo, nuo Parnidžio gėrintis kopomis, mariomis, jūra ir netolimu Karaliaučiaus kraštu yra Neilo Youngo garso takelis ir filmo “Deadman“. Geruma.

No comments yet

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: