Praleisti ir eiti į turinį

Apie muziką, raunančią stogą..

2012/10/21

Ta nuostabi raudonplaukė pasakiusi ir lietuvišką „Labas“ nusileido ant scenos ir nurovė stogą. Savo muzikoje sutalpino Twin Peaks‘a, Malholando kelią, Prarastą kelią ir visa kita prie ko prisilietė Davidas Lynchas. Jis ir pristatė šią sireną, tiesiai iš ekrano. O kino teatre vienam vakarui pavirtusiam scena įstabi raudonplaukė Chrysta Bell tiesiog pulsavo seksualumu ir po kiekvienos dainos į griaudžiančius plojimus tyliai sukuždėdavo „Thank you“. Ekrane gi vaizdai papildė tą paslapimi alsuojančią muziką.

Ji išėjo ir savo muziką rodos kažką įjungė manyje, teliko keliauti vedamam to balso, tų aplink pulsuojančių garsų. Sugrįžti į laikus, kai tokiomis pat išplėstomis akimis stebėjau mistiškąjį Twin Peaks‘ą. prisiminti raudonąjį kambarį, ponią su malka…  Nes tarp tų nedaugelio dainų buvo ir „Sycamore trees“. Kuri kažkada paauglystėje svaigino ne tik mane.

Sekasi. Man tikrai sekasi pasirinkti koncertus. Ir vietas. Nes Chrysta prieš lipdama į sceną išėjo per kelis metrus nuo manęs. Jaučiaus tarsi koks išprotėjęs fanas, iš nuostabos kone paspringęs.

Trumpa ši gėrio dozė. Nuostabi.

No comments yet

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: