Praleisti ir eiti į turinį

Apie norus…

2013/02/06

Nebešviečia žibintai rytais jau ir pasitinka nurasojęs šaligatvis balkšvais purslais nudrabstytas. Pavasarėja, nors sako dar geros keturios dešimtys dienų iki to tikro beliko. Sako, bet sakantys juk irgi kartais klysta. Kaip ir intuicijos. Greičiau tą Morę sudegint, senoviniais burtažodžiais palydint. O gal? Gal išgirs ir ateis greičiau?

O ausyse Hutchence‘o balsas – „mistify me“ ir tikrai mistifikuoja. Tik ne balsas. Jauties kaip Mauglis tame multike kobros hipnotizuojamas – bebalsis, bevalis, tik galvoje vis dar sklando tas pats priedainis. Strange things, matyt Twin Peaks‘o mistinis poveikis.

Mintys vis dažniau šokuoja prie salos tolimame ežere, besitikėdamos, kad tuomet žydės vyšnios. Pakeliui į senąją bažnyčią. Tik stygas dar sutampyti reikia, taškus sudėlioti. Tada beliks užsimesti kuprinę ant pečių ir žiūrėti kas čia gausis, kai dideli norai susiduria su ne tokiu dideliu laiku.

Pamukas rašo apie liūdesį, kaustantį miestą, liūdesį, paliktą žlugusios imperijos. Apie atimtą miestą ir jo kasdienybę , Melling‘o paveikslus ir rašytojus, vaikystę ir žmones. Gerai rašo. Ir nuotraukose pamačius tūkstantmečius mūrus, kyla noras keliauti … laiku. Ten kur Waltari išgalvotas Johanas Angelas paskyrė susitikimą.

No comments yet

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: