Praleisti ir eiti į turinį

Apie knygas…

2013/02/14

Pirmoji giliai įstrigusi knygą, kuri beje ir užsuko nenutrūkstamą rašytinio žodžio troškulį, buvo „Anapus Misūrio“. Paskutinė iš Lizelotės Velskopf-Henrich šešių romanų ciklo „Didžiosios Lokės sūnūs“. Berods tėvas pakišo ją. O gal pats susiradau namų knygų lentynoje, seniai tai buvo sunku prisiminti. Iki tol skaitymas buvo tiesiog veiksmas, privalomas mokykloje. Na ir dar pilnos didelių piešinių ir mažai teksto vaikiškos knygelės namuose (tokios kaip Kikas, Mauglis, Pifas ir pan). Vėlgi, laiko trintukas tuos laikus padarė sunkiai perskaitomus. Mintyse tik vasara, šiluma, saulė ir truputėlis mokyklos. Nors kai palengva leidžiuosi atgalios, suprantu, kad vis tik knygos su manim keliavo nuolatos. Tai ir Pupkis, dovanotas krikštatėvio ir begalė iš krikštamotės gautų knygų ir pasaulio tautų pasakos, surastos močiutės verandoje.
Skaityti pramokė (būtent pramokė, o ne išmokė) dar darželyje. Kiek pamenu greitai įgudau kelis sakinius virš paveikslėlių garsais paversti. Nes be abejonės skaitoma buvo tik balsu. Tad visas apsipatenkinęs, jau pirmokas drąsiai save priskyriau prie mokančių skaityti, kai to paklausė mokytoja. Tada pirmą kartą smagiai žnektelėjau iš padebesių, kai po kelių dienų ta pati mokytoja liepė paskaityti pamokos metu. Tą nerišlų slebizavojimą kažin ar galima buvo pavadinti skaitymu. Dabar ir pats nesuprantu ar pervertinau savo jėgas ar tiesiog auditorijos baimė. Vis tik ko gero auditorija buvo tas spyris iš padebesių nuleidęs. Nes pažymių knygutėje mokytojos suraityta dvejeto galva kitą dieną virta trejetuku (penkiabalėje sistemoje tai ne buvo taip jau blogai). Gėda ir noras grįžti padebesuosna buvo tinkamas receptas. Po to jau problemų dėl skaitymo nebebuvo.

Taigis, Tokei Ito ir jo tautos kelionė Kanadon pramušo. Po to knygas siurbiau, kaip dykuma lietaus vandenį, godžiai ir beperstojo. Knygos viena po kitos keliavo po pagalve kur naktimis, pasislėpus nuo mamos buvo skaitomos, apšviestos po antklode pakištos stalinės lempos. Tokios žaliu gaubtu. Negalėjau sustoti. Nenuilsdamas rijau knygas, kol namų bibliotekėlėje baigėsi indėnai , piratai ir kiti nuotykių ieškotojai. Visa laimė suolo draugas buvo panašiai „kvaištelėjęs“, tad kurį laiką keičiaus knygomis su juo. O po to atėjo tobulas metas knygiagraužiui – Nepriklausomybė. Rodos iš visų pakampių pažiro naujai leidžiamos knygos, pilnos nuotykių, fantazijų, naujų pasaulių. Kampinis kioskas šalia „Gulbės“ ir prekystalis turguje tapo vienomis iš lankomiausių vietų, nes ten pardavinėjo knygas. Minkštais viršeliais, spausdintas ant gelsvo popieriaus –Žiulis Vernas, Agata Kristi, Edgaras Volesas, Tomas Main-Ridas ir begalė kitų vienas po kitos užsukdavo svečiuosna. Vaizduotė šėldavo piešdama tolimas džiungles, kalnus, senus ir naujus miestus ir laivus. Tuos burinius galeonus, galeasus, fregatas … nes jūra ir laivai iki negalėjom įaudrindavo vaizduotę. Gal dėl to A. Každailio „Laivai ir jūrininkai“ tapo savotiška maldaknyge, perskaityta keliasdešimt kartų. Tuo metu būčiau ramiai galėjęs papasakoti apie laivų tipus, žymiausias klajones ir mūšius. Nes žinojau mintinai ir vis tiek vartydavau gėrėdamasis piešiniais . Dauguma pažįstamų sako tą patį. Stebuklinga knyga.

Dar vėliau atsirado Eridanas ir fantastika, kai dar vakare pirkta knyga per naktį buvo sutaršoma ir ryte telikdavo vėl laukti kelias savaites, kol pasirodys nauja.

Per visus tuos metus potraukis knygoms karts nuo karto nuslopdavo, kompiuteriui pasiduodavo, bet ir vėl kaip nenužudomas holivudinio filmo herojus stodavosi ant kojų ir vesdavo į knygyną. O knygos vėl kaupiasi. Nes tas nepakartojamas jausmas atsiversti, užsikabinti už žodžių ir pačiam piešti aprašomus įvykius. Kurti savo filmą pagal svetimą scenarijų. Didis gėris.

O ir šie metai nusimato smagūs – tik ką atrastas Pamukas, jau laukia Eco, ore plevena žinios apie Romos monetos klajones, lietuviškas KGB istorijas ir steampunk‘ą ir visos kitos, kurias dar atrasiu ir surasiu.

No comments yet

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: