Apie knygą

Kai kurios knygos kaip kelionė. Paimi į rankas ir prapuoli, kas kartą su liūdesiu užvesdamas paskutinį puslapį ir slapčia vildamasis tęsti svetimą nuotykį. Kai kurios knygos kaip vėjas, šiltas vasaros dvelktelėjimas paviliojantis ir paliekantis sumišusį, belaukiantį kažko pažįstamo, tačiau pasiklydusio atminties užkaboriuose, pametusio net vardą.

Būtent taip jaučiaus užvertęs antrąją vėjo vardo beieškančio Kvouto istorijos dalį. „Išminčiaus baimė“ pavogė kiekvieną laisvą akimirką. Teko prisiminti žalią paauglystę, kai iš nuovargio besimarkstant akims, vis dar kuždi sau „dar vienas skyrius ir keliauju sapnuot“, bet tuoj pat pamiršęs toliau karštligiškai seki Kvouto nuotykius išgalvotuose miestuose, sukurtame pasaulyje, be galo primenančiame viduramžius, čia šioje istorijos gijoje. Ir dar puikesnis dalykas, kai knygą netikėtai papildoma muzika. Nes Airijos ir Blackmore‘s Night muzika tarsi specialiai sukurta šiai knygai.