Praleisti ir eiti į turinį

Apie Turmsą

2014/09/22

100_6429

Kas kartą, o tokių kartų jau ne vienas, užvertus Turmsą Nemirtingąjį, vis kyla noras pamatyti tą pasaulį, tokiomis pat akimis. Pamatyti mažą ir purviną Romą, didžiuosius Jonijos  miestus ir Parnaso kalnuose viešpataujančius Delfus. Įsikibus į irklą plaukti per Viduržemį, aukoti svetimiems dievams ir ragauti miežiamo vyno. Ir be abejonės dalyvauti misterijose. Atrasti tuos etruskus, kurių gyvenimų nuotrupas mačiau Tarkvinijos kapuose. Tas pasaulis buvo kitoks, pilnas dievų ir deivių, lemties ženklų ir mistikos. Tas pasaulis buvo toks pat gyvas kaip ir dabartinis.

Bet lieka tik sekti Turmso keliais dabartiniam pasaulyje. Lipti Delfų laiptais, bandant vietoje kolonų matyti senąją Apolono šventyklą. Leistis į etruskų kapus, įsivaizduojant kad viename galbūt galėtų stovėti Turmso akmenėlių puodynė. Stebėti piešinius vazose, iš nuovargio linkstančiom kojomis, vaikščiojant Atėnų, Romos, Tarkvinijos, Stambulo ir begalėje kitų muziejų.

Waltari knygos moka vartyti istorijos puslapius ir kišti galvon norimas išvysti vietas.

Šį kartą versdamas Turmsą po ranka turėjau Herodoto „Istoriją“. Waltari gerai rinko medžiagą ir dar geriau iš mitologijos, istorijos ir fantazijos raizgė savo pasakojimo audeklą.

No comments yet

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: